Sapnininkas

Sapnininkas – tai tūkstančių skirtingų sapnų duomenų bazė, leidžianti atrasti savo sapne regėtus vaizdinius ir sužinoti, ką gi jie galėjo reikšti. Naudokitės paieška, įvesdami kuo tikslesnį raktažodį, ką matėte sapne, ir atraskite to reikšmę. Jeigu nepavyksta rasti – pabandykite sinonimus ar panašius dalykus. Pavyzdžiui, jei sapnavote, jog gulite ligoninėje, į paiešką galite vesti tokius žodžius kaip “ligoninė”, “liga”, “sirgti”, “gydytojas”.

Sapnų reikšmių paieškos laukas

Ką gali ir ko negali papasakoti sapnininkas?

Sapnuojame įvairiausius dalykus. Nuo malonių ir įdomių, iki šlykščių, keistų ir baisių. Sapnuojame tai, kas verda mūsų galvose, nors būdami sąmoningi to dažniausiai nesuvokiame, net negalėtumėme pagalvoti. Tačiau mūsų smegenys yra be galo sudėtingos, pasąmonėje jos gali kaupti ir saugoti įvairiausią informacija, menkiausius mūsų potyrius ir seniausius prisiminimus, kurie mums tampa matomi tik sapnų pavidalu. Ne veltui dažnai sapnuojami vaizdai ir siužetai turi vadinamą Deja vu jausmą, kuomet atrodo, jog arba esate tą patyrę, arba jau taip pat regėję sapne. Ir daugeliu atveju tai yra tikra tiesa – sapnai kartojasi, atsikuria vis kitomis formomis, o visų sapnų pagrindas yra koks nors realus išgyvenimas – ar matytas filmas, ar kelių sekundžių pokalbis parduotuvėje su nepažįstamuoju, vykęs prieš dvidešimt metų. Kai kurie mokslininkai netgi teigia, jog dalis mūsų sapnuojamų sapnų yra užkoduoti net genetikoje – sapnuodami matome ir patiriame tai, kas buvo įprasta mūsų protėviams. Sapnų pasaulis – be galo įdomus, sapnų reikšmės, surašytos sapnininke, padeda nors kažkiek pasinerti į tą nuostabų pasaulį.

Sapnininkas

Štai kaip puikiai galima miegoti

Kaip ir kiek sapnuojame?

Sapnuojame kone kasdien, bent jau dauguma mūsų. Tačiau toli gražu ne kasdien tuos sapnus pavyksta prisiminti. Būtent dėl to atrodo, jog tą naktį nieko nesapnavome. Tas užmiršimas trunka vos kelias pabudimo sekundes. Dažniausiai dėl to, jog tiesiog ne laiku pabudome. Ką reiškia pabusti laiku? Mūsų miegas suskirstytas į kelias skirtingas fazes, kurių metų ilsisi mūsų organizmas, o ypač – smegenys. Kiekvieną naktį bent kelias fazes mes patiriame miegodami. Nuo lėto grimzdimo į miegą, iki kieto miego ar aktyvaus miego fazių. Tik vienoje iš miego fazių mes sapnuojame, tai paprastai trunka labai trumpai. Dėka nuostabių mūsų smegenų, per jas mes spėjame patirti ilgus sapnų siužetus. Tam, kad tuos sapnus pavyktų atsiminti, reikia pabusti tam tikroje miego fazėje. O kasdienybėje, skubėdami į darbą ir nuolat naudodami žadintuvą, natūralaus pabudimo rėžimo retai kada ir besilaikom.

Vadinamoji aktyvių akių miego fazė, kurios metu mes sapnuojame, trunka maždaug penktadalį mūsų miego laiko. Jos metu mūsų raumenys yra atsipalaidavę, tačiau akys juda – kartais tą pastebime pabudę naktį stebėdami šalia miegantį žmogų. Pabudę tokioje fazėje žmonės suvokia, jog ką tik sapnavo ir sapnus atsimena.

Neaktyvių akių miego fazė trunka kur kas ilgiau, ji yra netgi suskirstyta į tris dalis. Viena iš jų – tai tokia būsena, kai esame pusiau užmigę, bet kokias lengvas garsas gali mus pažadinti. Antroji fazė – jau tikro miego fazė, trunkanti ilgiausiai. Trečia fazė – gilaus miego metas.

Visos miego fazės per naktį pasikeičia kelis kartus. Kuomet miegame giliu miegu, mus išties sunku pažadinti. Įdomu tai, jog mums senstant, gilaus miego fazių trukmė nakties metu trumpėja, tad vyresni žmonės dažniau pabunda naktimis, paprastai ir mažiau miega.




Ar turime bijoti košmarų?

Košmarai, arba baisūs, nemalonūs sapnai – nemaloni patirtis bet kam. Dažnai dėl jų jus pabundate naktį netgi suprakaitavęs, išsigandęs, bijote bet kokių šalia esančių garsų ar už lango matomų šviesų. Baisiausi košmarai netgi neleidžia miegoti likusią nakties dalį, būna ir taip, jog jie neduoda ramybės visą kitą dieną. Pripažinkime, susapnuoti, jog esate įkalintas iki galvos, iš tikrųjų verčia permąstyti visas savo vertybes iš naujo, gal net pakeisti gyvenimo būdą iš esmės. Nieko keisto, jog tokie stiprūs, sukrečiantys pojūčiai ilgai nepalieka ir jau seniai nebemiegančio žmogaus.

Laimei, dažniausiai košmarus sapnuojame dėl tiesiog prastos fizinės aplinkos mums miegant. Kone dažniausias košmarų generatorius – ta deguonies stygius. Nuo tiesiog menkai vėdinamo kambario ar iš vakaro padauginto alkoholio, iki tiesiog naktį ant savęs užtrauktos antklodės ir dūsimo to pasekoje. Tuo metu dažnai sapnuojame pavyzdžiui tai, kad skęstame ar esame gaisre, kuriame sunku kvėpuoti. Pabudus ir išsivėdinus kambarį ar tiesiog iškišus galvą iš po antklodės tokie sapnai baigiasi. Tad ne visada pabudus tokiame dūsime būtina griebtis sapnininko – priežastys gali būti labai paprastos.

Sapnų reikšmių paieškos laukas