Šiuolaikinis, taip vadinamas vakarų pasaulis, neatsiejamas nuo įvairių paskolų įvairiuose lygiuose – nuo fizinio asmens vartojimo išlaido kreditavimo, kaip paskolose.lt, iki didžiulių tarptautinių kompanijų ir didžiausių pasaulio valstybių vyriausybių skolinimosi, kuris dažniausia gelbsti, bet kartais padėtį tik dar labiau apsunkina, kuomet visas gyvenimo ir gyvavimo ciklas būna tiesiog skolose, su jomis gimstant ir jas paliekant kaip palikimą vaikams. Ne išimtis ir Lietuvoje, kur skolinasi turbūt kas antras žmogus, daugelis įmonių ir kone visos savivaldybės bei pati šalies vyriausybė. Atrodytų tokiame paskolų amžiuje gyvenant, kai tenka skolintis visiems ir kasdien, apie kreditus išmanome viską. Tačiau taip toli gražu nėra, dar reikėtų bent paskubomis apžvelgti, kokie pagrindiniai paskolų ir kreditų tipai būna, kokiais tikslais dažniausiai jie pasirenkami ir kas gali į juos pretenduoti, o kam gali geriau net negaišti laiko bandant savo laimės.
Vienas iš dažniausių ir mažiausias sumas apimantis paskolų tipas yra greitieji kreditai. Per pastaruosius kelis metus tokio pobūdžio paskolas teikiančių bendrovių Lietuvoje gerokai pagausėjo. Kaip ir besiskolinančių iš jų. Dažniausiai į greituosius kreditus kreipiamasi tada, kai pritrūksta einamųjų lėšų kokiems nors nenumatytiems gyvenimo atvejams. Pavyzdžiui, sugedus automobiliui, kai jo jums reikia kiekvieną mielą dieną, nusprendus pratęsti atostogas, surengus didelę giminės ar draugų šventę – visais šiais atvejais šeimos ar asmens išlaidos ženkliai išauga ir gali viršyti atlyginimo dydį. Tuomet belieka kreiptis į greitųjų kreditų bendrovę, ir, nors ir už dideles palūkanas, pasiskolinti nedidelę sumą pinigų, kuriuos nesunkiai iš kito ar kitų kelių atlyginimų sugrąžinsite. Nors kasmet greitųjų kreditų išdavimo tvarka ir griežtėja, tačiau tai bene lengviausiai gaunamas paskolos tipas, neelimuojantis nei bedarbių, nei studentų. Vakarų pasaulyje greituosius kreditus puikiai atstoja kreditinės kortelės, vis dar gan mažai populiarios Lietuvoje. Tiesa, norint tokią gauti, jau reikia turėti pastovią darbo vietą.
Kiek aukščiau ir sumomis, ir savo paskirtimi stovi vartojamosios paskolos. Šioje vietoje dažnai skolinamasi kur kas stambesnėms, planuotoms išlaidos. Pasitaiko ir rimtesnių, tolimų visos šeimos kelionių, ir būsto remonto, baldų pirkimo atveju, ir automobilio įsigijimas. Dažniausiai šias paskolas ima dirbantys ir gan neblogai uždirbantys asmenys, turintis gerą kredito istoriją ir galintys dėl paskolos susitarti su bankais ar kredito unijomis. O juose vartojamųjų paskolų palūkanos jau paprastai siekia vos keliolika metinių procentų, kai tarpu greitųjų kreditų bendrovės dažnai neapsiriboja ir šimtu procentų.
Kone kiekviena jauna šeima yra susidūrusi su būsto paskolos klausimais ir dilemomis. Vieni, su tėvų ir giminaičių parama, sugeba būsto paskolos išvengti, tuo tarpu nemažai daliai vis tik tenka skolintis tam, kad turėtų kur gyventi. Paprastai, palyginus su analogiško būsto nuoma, toks sprendimas leidžia netgi sutaupyti – paskolos įmokų sumos daugeliui būna mažesnės nei anksčiau mokėta būsto nuoma analogiškam periodui. Šioje vietoje ir paskolų palūkanos siekia vos kelis procentus, tiesa, juos reikia mokėti dvidešimt ar trisdešimt metų. O būsto paskolų sumos jau sukasi apie keliasdešimt tūkstančių eurų, neretai pasiekdamos ir perlipdamos šimto tūkstančių eurų ribą. Tiesa, gauti tokią paskolą ne taip ir paprasta – jums ir reikės ir nemažo pradinio įnašo į perkamą būstą, ir pakankamai gerų atlyginimų, jog bankas galėtų patikėti, kad būsite mokus.
Ir tai – tik apie fizinių asmenų dažniausius skolinimosi tipus. Bet juk kai tenka skolintis, žinoti reikia kuo daugiau. O dažnai žinojimas leidžia gerokai sutaupyti – nors greitieji kreditai ir yra labai populiarūs tarp lietuvių, ne vienas, tokį imdamas, net nežino, jog galėtų už kelis kartus mažesnes palūkanas gauti paskolą iš banko, kredito unijos, tarpusavio skolinimosi platformos ar tiesiog pasinaudojęs kredito kortele. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet būstui įsigyti, dažniausiai sąlyginai pigiam ne didžiuosiuose šalies miestuose, imamos vartojamosios paskolos, vėlgi prarandant ženklias sumas, palyginus su paskola būstui. Žinoma, kiekviename žingsnyje pats žmogus turėtų gerai pagalvoti, paskaičiuoti ir apsispręsti, ko būtent jam reikia ir pats priimti sprendimą. Nors, kad ir kaip būtų liūdna bei neatsakinga, vis dar dažna situacija, kai svetimas paskolas tenka grąžinti šeimos nariams, broliams, tėvams ar geriems draugams. O tokį dalyką palinkėtume neįsipainioti niekam.